Girininkas Stasys Gliaudys: miško kirtimai miško augintojų akimis
Neseniai, š. m. rugsėjo mėn. 1 d. „Šiaulių Naujienose“ buvo paskelbtas straipsnis „Kodėl kertami Lietuvos miškai“. Straipsnio pradžioje žurnalistas Romualdas Baliutavičius piešia tokį vaizdą: „Dar prieš du mėnesius čia ošė pušys, žaliavo eglių skaros, bolavo beržų kamienai, dabar driekėsi kelių hektarų plynė, styrojo palikti kelmai, mėtėsi šakos, vietomis priekaištingai į mus žiūrėjo pelkės akys… Miško čia nebeliko. O kaip paukšteliai ir žvėreliai? Kur jie dabar gyvens? Kodėl pjaunami medžiai, kurie mums valo orą ir yra naudingi sveikatai?“.
Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta globalią miško naudą ir vertę. Kad jiems ne vis vien kaip bus naudojamas ir atkuriamas mūsų visų turtas. Pabrėžiu, kad miškai yra mūsų visų, ne vien Valstybinių miškų urėdijos, ne vien Seimo ar Aplinkos ministerijos.
Kaip ilgametis girininkas noriu paaiškinti, kaip kertame Lietuvos miškus.
Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 20 d. VĮ Valstybinių miškų urėdija, remiantis LR aplinkos ministro Kęstučio Navicko sprendimu, vienam mėnesiui sustabdė visus kirtimus Labanoro girioje. Taip pat šioje girioje artimiausią mėnesį įmonė nepradės jokių kitų suplanuotų kirtimų. Pagamintos medienos ištraukimo darbai vyks, kaip numatyta ir bus baigti per artimiausią savaitę.
Rugsėjo 18 d., įgyvendinant projektą „Maumedžio, eglės, beržo ir juodalksnio plantacinių miškų veisimo ir priežiūros inovatyvių technologijų tobulinimas ir sklaida“, į susitikimą Rokiškyje susirinko EIP veiklos grupės nariai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, VĮ VMU Rokiškio regioninio padalinio ir kt.
VĮ Valstybinių miškų urėdija š. m. rugpjūčio mėnesį didmeninės prekybos rinkoje pardavė 300 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos ir tai yra 8 proc. daugiau nei š. m. liepos mėnesį. Palyginti su praėjusių metų aštuonių mėnesių laikotarpiu, šiais metais per sausį-rugpjūtį žaliavinės medienos parduota 10 proc. mažiau nei pernai.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šalia baltuoju moliu garsaus Gėlos ežero, esančio Nemenčinės girininkijoje, sutvarkė aplinką ir įrengė kokybiškam poilsiui reikalingą infrastruktūrą. Bendra projekto vertė yra 70 tūkst. eurų – tam buvo skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos valstybės biudžeto ir Valstybinių miškų urėdijos lėšos.