Ąžuolai subrandino gilių derlių – miškininkai jų surinko 25 tonas

Naujienos

   Ąžuolai šiemet nepašykštėjo derliaus – VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai suskaičiavo šiais metais surinkę 25 tonas paprastojo ąžuolo gilių. Beveik visas surinktas derlius netrukus bus pasėtas, pavasarį iš gilių prasikalsiantys ąžuolų daigai medelynuose bus puoselėjami dar keletą metų, kol pakankamai sutvirtės augti miške.
   Šį rudenį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai iš sėklinių objektų surinko 25 tonos paprastojo ąžuolo gilių. Iš šio skaičiaus 3,5 tonos buvo surinktos sėklinėse plantacijose, likęs kiekis – iš genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir kitų sėklinių objektų.
   „Ąžuolai ne kasmet džiugina derliumi, jie dera pramečiui arba ir rečiau – gamtos nesuplanuosi. Šių metų pavasaris buvo šiltas ir palankus, šalnos nepakando žydinčių ąžuolų, jie subrandino vaisius ir gilės rudenį pabiro gana gausiai, nors gali būti ir dar derlingesnių metų“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vedėjas Marijonas Bernotavičius.
   Gautas derlius rodo, kad šiemet ąžuolų sėkloms bręsti metai buvo palankesni nei pernai. 2017 m. buvo surinkta 15 tonų gilių, o štai 2016-ieji buvo itin geri ąžuolams – tuomet gilių miškininkai surinko net 54,4 tonas. Per pastaruosius keletą metų ąžuolų sėklomis skurdžiausi buvo 2015-ieji, kai surinkta vos 5,5 tonos gilių.
   Didžioji dalis surinktų gilių tą patį rudenį ir pasėjamos: praeis 2-3 metai kol iš jų išdygę ąžuoliukai bus pasiruošę šaknis įleisti miške. 2017 m. Valstybinių miškų urėdijos medelynuose buvo auginama apie 5 mln. vienetų ąžuolų sodmenų, 2018 m. dar daugiau – apie 7 mln. vienetų.
   „Pirmiausiai, reikia atrinkti sveikas giles, tam naudojamas labai paprastas metodas. Gilės pamerkiamos į vandenį: per 10 minučių sveikos gilės nuskęsta, o pažeistos ir tuščios lieka plūduriuoti vandens paviršiuje. Taip pat yra atliekamas gilių gyvybingumo tyrimas, vertinamas jų gemalas. Pagal jau atliktus dalies mėginių tyrimus matyti, kad šiais metais gilių kokybė yra itin gera“, – apie medelynuose atliekamus darbus pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų specialistė dr. Gerda Šilingienė.
   Specialistė toliau vardina, kad prieš sėjant, gilės yra dezinfekuojamos nuo grybelinių ligų. Kadangi per žiemą sunku išlaikyti kokybiškas giles, didžioji dalis jų derliaus sėjama rudenį, dažniausiai antroje spalio pusėje-lapkričio pradžioje, atvirame grunte. Paprastai sudygsta 50-70 proc. pasėtų gilių. Pavasarį sudygę ąžuolų daigeliai kelis metus miškininkų kruopščiai prižiūrimi, kol paaugę, sutvirtėję ir pasiekę nustatytus kokybės reikalavimus sodinami miške.
   „Lietuviai myli ąžuolus. Daug ąžuolų suveši ir valstybiniuose miškuose, kasmet jaunų ąžuoliukų pasodinama daugiau nei 600 hektarų plote. Į medelynus kreipiasi ir kiti miškų valdytojai, šiemet minint valstybės atkūrimo šimtmetį, ąžuolo sodinukai buvo itin paklausūs“, – pasakoja Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vedėjas Marijonas Bernotavičius.
   Valstybinių miškų urėdijos medelynai išaugina atsparius ir kitomis svarbiomis genetinėmis savybėmis pasižyminčius ąžuoliukus, mat ir gilės renkamos tik iš specialių sėklinių objektų: sėklinių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių, klonų rinkinių. Pavyzdžiui, Valstybinių miškų urėdijos specialistai prižiūri 13 paprastojo ąžuolo sėklinių plantacijų, užimančių daugiau kaip 80 hektarų bendrą plotą.
   „Paprastojo ąžuolo sėklinės plantacijos pradeda derėti maždaug 10-aisiais savo gyvavimo metais, pavieniais atvejais – netgi ir nuo 5 metų amžiaus. Tai yra gerokai anksčiau nei įprastai gamtoje, kuomet pavieniai ąžuolai giles subrandina 20-25 gyvenimo metais. Taip yra todėl, kad sėklinėse plantacijose auga rinktinių medžių, išsiskiriančių produktyvumu ir kokybe, palikuonys“, – aiškina Gerda Šilingienė.
   Mokslininkė pasakoja, kad rinktiniai medžiai sėklinėms plantacijoms atrenkami daugiau nei pagal dvidešimt rodiklių, kitaip tariant, medžiai pasižymi aukščiu, storiu, derėjimo gausa, atsparumu šalnoms, kenkėjams ir kitomis savybėmis. Sėklinės paprastojo ąžuolo plantacijos yra veisiamos iš klonuotų pagal fenotipą atrinktų motininių medžių – kryžminamų medžių palikuonys būna genetiškai įvairesni ir geriau prisitaikantys prie aplinkos.
   Seniausia beveik 1 hektaro ploto paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija įveista 1972 metais Dubravos regioninio padalinio Vaišvydavos girininkijoje, o didžiausia, 21 hektaro ploto, – 2006 metais Kėdainių regioninio padalinio Lančiūnavos girininkijoje. Kiekvienais metais įkuriama naujų sėklinių plantacijų: 2018 m. pavasarį 7 hektarų paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija buvo pasodinta Raseinių regioninio padalinio Šimkaičių girininkijoje ir 4,4 hektarų – Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijoje. Šiais metais gilių derlių davė tik keturios plantacijos, nes dauguma jų yra jaunesnės nei dešimt metų ir giles pradės brandinti po keleto metų.
   Valstybinių miškų urėdijos miškininkai giles renka ir iš kitų sėklinių objektų, esančių įvairiuose Lietuvos kampeliuose: 112 genetinių draustinių, užimančių 1813 hektarų bendrą plotą, 188 sėklinių medynų (1359 hektarų bendras plotas), 16 klonų rinkinių (46 hektarų bendras plotas) ir 2787 rinktinių medžių.
   Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įgyvendino ne vieną su ąžuolais susijusį projektą. Rumšiškių liaudies buities muziejuje buvo pasodinta 100 ąžuolų giraitė, kurioje įkurdinti garsiausių ir seniausių Lietuvos ąžuolų, tokių kaip Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Šventybrasčio ir kitų garsių ąžuolų iš visos Lietuvos, palikuonys.
   2018 m. pavasarį 2100 lietuviškų ąžuoliukų, užaugintų Valstybinių miškų urėdijos medelynuose, buvo pasodinti Ukrainoje, Chortycios nacionaliniame parke, saloje Dniepro upėje prie Zaporožės miesto, pagerbiant abiejų šalių laisvės kovotojus.
   Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.
   Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija

Ryčio Žižio nuotr.