Kuršių Nerijoje – miško gaisrų gesinimo pratybos

Naujienos

   Kuršių Nerijoje Klaipėdos apskrities ugniagesiai ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio specialistai treniravosi gesinti miško gaisrą. Šįkart jie pasitelkė ir naują priemonę – galingą konteinerinę siurblinę stotį.
   „Kuršių Nerija gaisrų pavojaus atžvilgiu yra išskirtinė Lietuvos vieta. Dėl specifinio miškų pobūdžio ir geografinės padėties, jai skiriame ypatingą dėmesį tiek imdamiesi prevencinių priemonių, tiek mokydamiesi gesinti jau kilusius gaisrus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas.
   Imituoto gaisro Kuršių Nerijoje metu ugniagesiai ir miškininkai tobulino įgūdžius atlikdami žvalgybą, gaisro židinio paiešką, gaisrų gesinimą miške, ryšio palaikymą ir sąveiką tarp skirtingų žinybų.
   Pagal mokomųjų praktinių pratybų legendą netoli Preilos buvo pastebėti dūmai. Reaguodami į juos, miškininkai turėjo surasti gaisro židinį bei pasitikti į įvykio vietą skubančius ugniagesius. Pastarieji privalėjo ugnį kuo greičiau lokalizuoti ir užgesinti. Treniruotės metu išbandyta galinga mobili konteinerinė siurblinė stotis, su kuria vandenį iš paėmimo vietos galima transportuoti net iki 2 km. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ją įsigijo po 2014 m. Kuršių Nerijoje vykusio didelio gaisro.
   „Kuršių Nerijoje gesinti gaisrus yra sudėtinga, tad praktinės pratybos čia vykdomos kasmet. Kitose Lietuvos vietose jos taip pat vyksta, tik kiek rečiau, priklausomai nuo miškų pobūdžio ir poreikio“, – teigė M. Pulkauninkas.
   Būtent Kuršių Nerijoje kilo du didžiausią atgarsį Lietuvoje turėję miško gaisrai. 2006 metais kilęs gaisras įvardijamas kaip didžiausias Lietuvos istorijoje – jo metu sudegė 236 ha miško, o ugnis buvo tramdoma tris paras. 2014 metais ugnis per dvi dienas pasiglemžė 132 ha miško.
   Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais, iki gegužės 24 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 87 miško gaisrai, 32 iš jų – privačiuose miškuose.  2017 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 36 miško gaisrai. Didžiausias, net 31,77 ha miško apėmęs gaisras, kilo š. m. gegužę Nemenčinės regioninio padalinio Žeimenos girininkijoje.
   Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 250 kartų.
   „Deja, vis dar susiduriame su piktybiniais atvejais, kai miškas padegamas tyčia. Dalis tokių miškų gaisrų kyla nesąmoningiems piliečiams deginant žolę, tačiau pasitaiko ir tyčinio miško padegimo atvejų. Šiemet toks atvejis tiriamas Tauragės rajone, kur gegužę per penkias dienas kilo net devyni, įtariama sukelti tyčia, miško gaisrai“, – pasakojo M. Pulkauninkas.
   Nepriklausomai nuo metų laiko ir sausringumo, miške reikia nuolat būti budriam ir laikytis saugumo reikalavimų, nes net 90 proc. miško gaisrų kyla dėl žmogaus veiklos.
   „Sausame miške gaisrą gali sukelti dar rudenį grybautojų palikto butelio šukė, nekalbant apie laužų kūrenimą, nuorūkas ir kitą žmogaus veiklą, tad miške reikia elgtis labai atsargiai. Gyventojus visada prašome būti sąmoningais. Prisiminkime, kad gaisras – tai ne tik sudegę medžiai, bet ir labai daug žuvusios miško faunos, be to, ugnis gali persimesti į miške ar šalia jo esančius gyvenamuosius namus“, – sakė M. Pulkauninkas.
   Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad siekiant išvengti gaisro miške reikia elgtis atsakingai: važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikti miško ruošos darbus, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių ir kitų šiukšlių. Laužus kūrenti būtina tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti, išvykstant iš miško užgesinti jį užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
   Pamačius miško gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jei matome, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkime bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkime ta kryptimi, iš kur pučia vėjas.
   Iki 2015 m. Kuršių Nerijos miškus prižiūrėjo ir tvarkė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Vyriausybės nutarimu nuo 2015 m. balandžio 1 dienos VĮ Kretingos miškų urėdijai patikėta tvarkyti, saugoti ir prižiūrėti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinius miškus. Vienas iš prioritetinių darbų šioje teritorijoje – priešgaisrinė miškų apsauga.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija