Lietuvos pušynus užplūdę kenkėjai drugiai bus naikinami biologiniais preparatais

Naujienos

   Lietuvos pušynuose 2018 metais užfiksuoti pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio – masinio išplitimo židiniai. Kenkėjo vikšrai šiais metais pušų spyglius įvairiu laipsniu nugraužė Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijoje bei Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje. 2019 metų pavasarį šiuose plotuose kenkėjų masinio dauginimosi židiniai bus naikinami purškiant iš oro biologinį preparatą.
   „Medžius be spyglių paliekantis verpikas vienuolis yra Lietuvos miškuose natūraliai gyvenanti ir įprasta drugių rūšis. Jų skaitlingumo padidėjimas miškuose pastebimas kas keletą metų. Dažniausiai gamtai pavyksta sureguliuoti kenkėjo populiaciją, tačiau kartais tenka įsikišti ir mums, miškininkams, – panaudoti biologinį preparatą kenkėjams naikinti“, – sako Valdas Vaičiūnas, Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už miškininkystę.
   Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų atliktos prognozės rodo, kad 2019 metų pavasarį šiuose miškuose pušų medžių lajos gali būti pakenktos 10-90 proc. ir didesniu intensyvumu. Pagal Miško sanitarines apsaugos taisykles, šie kenkėjai turi būti naikinami, jei medžių spygliai pažeisti 30 proc. ir daugiau arba toks pažeidimas prognozuojamas.
   „Spyglius graužiančius vabzdžius veiksmingai galima naikinti tik iš oro. Alternatyvų nėra, nes kitomis techninėmis priemonėmis medžių lajų pasiekti neįmanoma. Lietuvoje prieš spyglius ar lapus graužiančius vabzdžius registruotas biologinis preparatas Foray 75B, kuris sėkmingai naudojamas visoje Europoje. Pavyzdžiui, šiemet, naikinant verpiką vienuolį, juo buvo apdoroti didžiuliai miškų plotai Lenkijoje, didelio masto purškimai ten planuojami ir 2019 m.“, – pasakoja Valstybinių miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Zolubas.
   Tinkamas purškimo laikas priklauso nuo drugių vikšrų vystymosi stadijos, o vystymosi spartumą lemia gamtinės sąlygos. Tinkamos purškimui sąlygos gali susidaryti bet kuriuo metu nuo balandžio vidurio iki birželio pabaigos.
   „Biologinis preparatas veikia išskirtinai drugius – jį prariję vikšrai nustoja maitintis. Kitoms vabzdžių grupėms (pavyzdžiui, bitėms), šiltakraujams gyvūnams (paukščiams, žinduoliams), žmogui, patiems medžiams preparatas nėra kenksmingas“, – sako P. Zolubas.
   Numatoma, kad biologinis preparatas bus purškiamas iš oro Kretingos regioninio padalinio Juodkrantės girininkijos teritorijoje 600 ha plote ir Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijos teritorijoje 2000 ha plote.
   Paskutinį kartą spyglius graužiančių kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimas Lietuvoje, purškiant iš oro biologinį preparatą, buvo vykdomas 2010 metais. Tada buvo apdorota 6300 ha miško.
   „Norint išsaugoti mišką ir vėliau išvengti sanitarinių kirtimų dideliuose plotuose, naikinti kenkėjus būtina. Po verpiko invazijos medynai, jei ir atsilaiko, nusilpsta ir juos ima pulti antriniai kenkėjai –kirpikai ir ūsuočiai. Be to, pastaruoju metu pastebėtas ir kita, anksčiau daug žalos nedariusio, tačiau ne mažiau pavojingo viršūninio žievėgraužio pažeidimų masto didėjimas Lietuvoje“, – patirtimi dalijasi V. Vaičiūnas.
   Kaip pasakojo neseniai Valstybinių miškų urėdijoje viešėjęs Baltarusijos eksporto gamybinės įmonės „Bellesexport“ direktoriaus pavaduotojas Sergejus Matiulinas, laiku nesustabdžius vabzdžių miško kenkėjų, Baltarusijoje sanitariniais kirtimais teko iškirsti didžiulius miškų plotus. Baltarusijoje per metus buvo iškirsta 80 tūkst. hektarų miškų arba paruošta 22 mln. kubinių metrų medienos. Pusę visų šių kirtimų sudarė plynieji sanitariniai kirtimai. Baltarusiams sanitariniais kirtimais teko iškirsti 2 kartus daugiau medienos negu Lietuvoje iš viso jos paruošiama per metus.
   Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.
   Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija

Fotobanko nuotr.