Įsibėgėja miškasodis: šiemet Valstybinių miškų urėdija įveis ir atkurs daugiau nei 10 tūkst. ha miško

Naujienos

Įsibėgėjo vienas svarbiausių ir prasmingiausių Valstybinių miškų urėdijos darbų – miškasodis: šiemet bus įveista ir atkurta 10 001 ha miško, tam miškininkai planuoja panaudoti 30 mln. vienetų sodmenų.

 

„Apmaudu, tačiau dėl besitęsiančios pasaulinės pandemijos ir šiemet negalėsime pakviesti gyventojų prisidėti prie nacionalinio miškasodžio, kuris jau tapo prasminga tradicija, vienijančia žmones, kuriems rūpi miškas ir jo palikimas ateities kartoms. Kasmet gyventojai, prisijungę prie miškasodžio, pasodindavo net apie 400 tūkst. medelių. Už šį indėlį miškininkai išties dėkingi. Džiugu, jog ir miškingumas Lietuvoje nuolat auga – 1948 m. jis siekė vos 19,7 proc. viso Lietuvos ploto, o dabar – net 33,7 proc.“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

 

Pirmieji Lietuvoje miškasodžio darbus pradėjo Kretingos regioninio padalinio miškininkai, šiais metais darbai pradėti kovo 23 d., o planuojami baigti iki gegužės pradžios. Pirmosios miško atkūrimo darbus pradeda Kuršių nerijos girininkijos – tai lemia pajūrio gamtinės sąlygos, šiltesnis klimatas, smėlingas dirvožemis, taip pat laikotarpis prieš pavasario-vasaros sausras. Šiemet Kretingos regioninis padalinys planuoja atkurti daugiau nei 326 ha ir įveisti 16,5 ha miškų. Sėkmingą miškų atkūrimą lemia sodmenų kokybė, tinkamas darbų planavimas ir organizavimas. Įdomu tai, jog Kuršių nerijoje 65 proc. miškų yra kultūrinės kilmės, tai yra pasodinti žmonių.

 

Jau praėjusiais metais urėdijos darbuotojams teko iššūkis pasodinti medelius užtikrinant, jog sodinimas vyktų saugiai, laikantis rekomenduojamo atstumo tarp darbuotojų. Tam pasitarnavo VMU įsigyti modernūs cilindriniai sodikliai, skirti sodmenims su uždara šaknų sistema, kurie palengvina ir pagreitina sodinimą – su jais sodmenis sodinti gali vienas žmogus. Su tokiu sodikliu darbuotojas per dieną įprastai pasodina apie tris tūkstančius medelių, tuo tarpu be sodiklio tokį kiekį pasodina du žmonės, dirbdami poroje. Taigi, naujos priemonės ne tik padidina darbo našumą, tačiau ir leidžia darbuotojams medelius sodinti saugiai laikantis atstumo.

 

Tam, kad miško sodinimo darbai vyktų sklandžiai ir būtų paruoštas reikiamas kiekis kokybiškų miško sodmenų – ruošiamasi jau prieš keletą metų: eglių sėklos kaupiamos 7 metams, pušų – 3 metams, o lapuočių sėklos 2-3 metams. VMU puoselėja 185 sėklinius medynus, užimančius 1508 ha ir 180 sėklinių plantacijų, užimančių 911 ha. Iš jų vėliau renkamos selekciškai atrinktos ir genetiškai patikimos sėklos, iš kurių auginami kokybiški miško sodmenys.

 

Valstybinių miškų urėdijos medelynuose kasmet auginama apie 95 mln. vienetų įvairaus amžiaus ir rūšių sodmenų. Tinkamos miškui veisti paprastosios pušies kasmet išauginama apie 12 mln., paprastosios eglės – 22 mln., juodalksnio 5 mln., karpotojo beržo – 5 mln., bei paprastojo ąžuolo – apie 3 mln. vienetų.

 

Naujam miško sodinimo sezonui Valstybinių miškų urėdija pradeda ruoštis tik baigusi miškasodžio darbus: vertinamos naujos augavietės, jų derlingumas, parenkamas miško atkūrimo būdas konkrečioje sklypo dalyje, planuojama, kokios medžio rūšys bus sodinamos kitais metais.

 

Sodinant medelius atsižvelgiama į dirvožemio drėgnumą bei derlingumą. Pačiose derlingiausiose vietovėse sodinami ąžuolai, ne tokiose derlingose ir sausose – dažniausiai sodinamos pušys, kartais beržai. Vidutinio derlingumo dirvožemyje įprastai auginamos eglės ir beržynai.