Miškininkų ir ugniagesių bendradarbiavimas padės apsaugoti miškus, suplanuotos ir bendros pratybos

Naujienos

Balandžio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Valstybinių miškų urėdijos vadovai surengė vaizdo konferenciją, kurios metu aptarė pasirengimo miškų gaisrams klausimus. Susitikime dalyvavo departamento direktorius Saulius Greičius, direktoriaus pavaduotojai Mindaugas Kanapickas ir Giedrius Sakalinskas, Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė ir direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius, atsakingas už miškų priešgaisrinę apsaugą.

 

„Šįkart susitikome pasikalbėti, kaip galėtume pasirengti miškų gaisrams. Tuo labiau, kad šalyje kylantys žolės gaisrai neretai persimeta ir į miškus, kuriuose šiuo metu sausa ir situacija yra pakankamai sudėtinga. Jau šiemet turėjome keletą pavyzdžių, kai žolės ir durpyno gaisrai persimetė į mišką. Todėl šiandien norėtume kartu su jumis aptarti prevencinės veiklos, jūsų pajėgų pasitelkimo ir aktyvavimo regionuose bei jūsų darbuotojų mokymo gesinti miškų gaisrus klausimus. Tuo labiau, kad pernai su jūsų urėdija esame pasirašę ir bendradarbiavimo susitarimą, kurį būtų laikas atnaujinti“, – sakė departamento direktorius S. Greičius.

 

S. Greičius teigė, jog ugniagesiai miškų gaisrų metu ne visur gali privažiuoti su gaisrine technika, tad kartais pasitelkti miškininkų visureigius su gaisrų gesinimo įranga būtų labai efektyvu. „Ir labai gerai būtų, jei mes, kilus gaisrui miške, galėtume kontaktuoti per vieną centrą ir suaktyvinti pagalbą regionuose,“ – sakė jis.

 

Valstybinių miškų urėdijos direktorius V. Kaubrė minėjo, jog Valstybinių miškų urėdija turi 26 regioninius padalinius, kuriuose yra suformuotos priešgaisrinės komandos. „Nuo pavasario, kai tik prasideda gaisrams kilti palankus laikotarpis, Lietuvos miškus stebi Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus – prie monitorių pasikeisdama budi 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 57 priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose,“ – sakė jis.

 

V. Kaubrė teigė, kad būtų paveiku per televiziją ir socialiniuose tinkluose rengti ir platinti bendras vaizdo priemones visuomenei, kurios padėtų atgrasyti gyventojus deginti žolę: „Šiemet situacija dėl žolės gaisrų šiek tiek geresnė, tačiau pernai tokių gaisrų skaičius buvo didžiulis, o jų pasekmės skaudžios. Būtų puiku, jeigu mes kartu galėtumėte bendradarbiauti ir šioje srityje“, – sakė jis.
Su miškininkais buvo aptarti ir miško apsaugos specialistų mokymai, kaip gesinti gaisrus. Šiuo metu šiuos mokymus miškininkai veda patys. Juos baigus miško apsaugos specialistams yra išduodami miško gaisrų gesinimo vadovo pažymėjimai. Šiemet mokymų reikėtų 78 miško gaisrų gesinimo vadovams ir 60 komandos narių. Departamento direktorius S. Greičius pažadėjo suderinti šiuos klausimus su Ugniagesių gelbėtojų mokykla ir rasti sprendimą.

 

Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta ir Neringos miškų gaisrams. Pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojo M. Petkevičiaus, Neringoje yra 3 priešgaisrinės komandos: „Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius valstybinius miškus tvarko, saugo ir prižiūri Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys. Juos nuolat stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos operatoriai. Iš karto sureaguoti į jų paskelbtą pavojaus signalą yra pasirengusi budinti brigada. Kretingos regioninį padalinį sudaro dvi pagrindinės ir viena rezervinė gaisrų gesinimo komandos. Jos turi specialios paskirties automobilius, traktorius, plaukiojančius motorinius siurblius vandeniui iš Kuršių marių paimti ir kitą reikiamą įrangą.“

 

Susitikimo dalyviai sutarė, jog abiejų tarnybų darbuotojai galėtų patikrinti prie Kuršių marių esančias siurblines, vandens paėmimo vietas ir aptarti, kokia papildoma technika galėtų būti perdislokuojama, jeigu kiltų didelis gaisras. Jie pripažino, jog abiem tarnyboms svarbiausia yra gera komunikacija ir bendradarbiavimas.

 

„Tikiuosi, kad mūsų bendri veiksmai padės išvengti didelių miškų gaisrų,“ – sakė departamento direktorius S. Greičius.

 

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau 58 kartus vyko gesinti miškų ir miško paklotės gaisrų. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, Lietuvos miškuose šiais metais užregistruoti 34 miško gaisrai, regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 90 kartų.