Moderniausia šalyje Valstybinių miškų urėdijos kankorėžių aižykla kasmet paruošia po kelias tonas sėklų

Naujienos

   VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio medelyno kankorėžių aižykloje – pats darbymetis. Sausį prasidėjo intensyvus kankorėžių aižymo laikotarpis, truksiantis iki pat gegužės pabaigos. Planuojama, kad šiais metais bus išaižyta daugiau kaip 200 tonų kankorėžių, o iš atrinktų ir genetiškai patikimų sėklų miškininkai užaugins apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų.
   Dubravos kankorėžių aižykla yra didžiausia ir moderniausia Lietuvoje, derliaus metais galinti išaižyti kelis šimtus tonų įvairaus dydžio spygliuočių medžių ir juodalksnio kankorėžių. Šį sezoną į Dubravos aižyklą sėklų ruošai jau pristatyta 27,5 tonų kankorėžių: beveik 1 tona pušies, 17 tonų eglės, taip pat – 0,5 tonos maumedžio kankorėžių. Prognozuojama, kad per šiuos metus iš viso bus išaižyta 25-30 tonų pušies ir 100-150 tonų eglės kankorėžių. Vidutinis aižyklos pajėgumas – maždaug 5 tonos per savaitę.
   Iš visos Lietuvos į aižyklą suvežti kankorėžiai džiovinami iki pilno kankorėžio atsidarymo ir gabenami į aižymo būgną, kuriame mechaniniu būdu atskiriamos sėklos nuo kankorėžių. Išvalytos ir paruoštos sėklos laikomos miško sėklų sandėlyje-šaldytuve, kur optimaliomis sąlygomis saugomos ilgus metus išlaiko aukščiausią kokybę.
   „Iš atrinktų ir genetiškai patikimų sėklų Valstybinių miškų urėdijos medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, tinkamų miškui veisti. Apie 30 mln. iš jų įmonė panaudoja valstybiniams miškams atkurti ir įveisti, likusią dalį parduoda – apie 10 mln. sodinukų nuperka Lietuvos pirkėjai, o nuo 3 iki 5 mln. yra eksportuojama. Urėdijos medelynuose užaugintų sodmenų kokybę ypač vertina skandinavai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
   Priklausomai nuo medžio rūšies, sėklos renkamos skirtingu metų laiku, ir ne nuo bet kokių medžių, o tik iš sėklinių miško medžių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir klonų rinkinių.
   „Paprastosios eglės mūsų šalyje gausų kankorėžių derlių subrandina tik kas ­5-7 metus, kartais gausiau uždera tik po 10 ar daugiau metų. Tad tam, kad kasmet paruoštume reikiamą kiekį kokybiškų miško sodmenų, nuolat kaupiame sėklų atsargas“, – pasakoja V. Kaubrė.
   Iš kilogramo paprastosios pušies sėklų išauginama apie 80 tūkst. vienetų pušies sėjinukų, iš  kilogramo paprastosios eglės sėklų – apie 50 tūkst., o iš kilogramo beržo ir juodalksnio sėklų – apie 25 tūkst. vienetų sėjinukų. Iš sėklų sudygę sėjinukai yra persodinami ir dar keletą metų puoselėjami medelynuose, kol paaugę ir sutvirtėję, pasiekę numatytus kokybės reikalavimus, sodinami miške.
   Valstybinių miškų urėdijos administruojamuose miškuose veši apie 264 ha paprastosios pušies, 388 ha paprastosios eglės, 95 ha paprastojo ąžuolo, 76 ha juodalksnio, 40 ha liepos, 11 ha beržo sėklinių plantacijų.