Valstybinių miškų urėdija prižiūri, tvarko ir kasmet atnaujina beveik 1500 rekreacinių objektų: pažintinių takų, stovyklaviečių bei poilsiaviečių.
Žvėrinčius, įkurtas 1996 m. Ubiškės girininkijoje, užima apie 70 ha plotą. Šiuo metu jame gyvena septyni stumbrai. Vienas iš jų – neseniai iš Lietuvos zoologijos sodo atvykęs dviejų metų stumbriukas Dunst (Dumstas) yra gimęs Vokietijos Duisburgo zoologijos sode. Žvėrinčiuje gyvena danieliai, muflonai, dar 2005 metais iš Estijos atkeliavusios ir dienas medžiuose leidžiančios lūšys, didieji apuokai, tarpanė, Žemaitukų veislės kumelaitė, tauriojo elnio patelė bei visų pamėgtas rudasis lokys – meškinas Timofėjus. Lankytojams įrengtos regyklos, žaidimų aikštelė vaikams, atokvėpio vietos. Atkreipiame dėmesį, kad gyvūnams sukurtos sąlygos gyventi arčiau jiems įprastos natūralios aplinkos, aptvarai yra dideli ir kartais gyvūnai gali būti pasislėpę tankmėje, todėl lankytojai ne visuomet juos gali pamatyti.
Gyvūnus galima šerti tik gavus Žvėrinčiaus darbuotojų leidimą.
Adresas: Telšių r., Degaičių sen., Laukstėnų k., koordinatės 403311, 6212289. Nuo magistralinio kelio A 11 Šiauliai – Palanga iki Žvėrinčiaus yra 5 km žvyrkelis.
Darbo laikas: III-VII 10.00-17.00 val.; I, II, gruodžio 24 d., 25 d., sausio 1 d. ir Velykų I d. lankytojai nepriimami.
Kontaktai: 8 682 60209; 8 698 37645, telsiai@vmu.lt
Lankymas nemokamas!
Šalia baltuoju moliu garsaus Gėlos ežero, esančio Nemenčinės girininkijoje, įrengta kokybiškam poilsiui skirta poilsiavietė su lauko baldais, 870 metrų ilgio rekreacinis takas, vaikų žaidimų aikštelės ir informaciniai stendai bei automobilių stovėjimo aikštelė. Gėlos ežeras tyvuliuoja už 23 kilometrų nuo Vilniaus ir 2 kilometrų į rytus nuo Nemenčinės. Šio ežero vanduo laikomas vienu švariausių Vilniaus apylinkėse, garsus jis ir baltojo molio krantu.
Adresas: Nemenčinės miškas, Nemenčinės sen., Vilniaus raj., koordinatės 596471, 6080224 (LKS), 54.848872, 25.502209 (WGS).
Darbo laikas: Lankomas visus metus Kontaktai: 8 686 07922, 8 686 04619, nemencine@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Net 51,5 hektaro ploto Dubravos arboretume lankytojai gali susipažinti su išskirtine, daugiau kaip 2000 augalų rūšių, dendrologine kolekcija. Joje surinkti ir auginami mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vertingi vietinės ir svetimžemės dendrofloros augalai. Tarp jų yra unikalių – labai retų atvežtų, nebūdingų Lietuvos gamtai bei vietinės selekcijos medžių ir krūmų.
Arboretumo misija – kaupti, saugoti, tirti ir eksponuoti savaiminius bei į Lietuvą atvežtus sumedėjusius augalus, gausinti dendrofloros įvairovę Lietuvoje, sudaryti sąlygas mokslo tyrimams, mokymui ir visuomenei šviesti. Moksliškai tikslios ir estetiškai patrauklios arboretumo kolekcijos – puiki bazė ir gamtos laboratorija botanikos, dendrologijos, miškininkystės, biologijos, ekologijos studijoms ir moksliniams tyrimams.
1958 metais įkurtas Dubravos arboretumas dešimtmečiais augo ir plėtėsi, o 2000 metais jam suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas ir arboretumas paskelbtas saugomu gamtos objektu.
Dubravos arboretume augančių augalų sąrašas
Adresas: Liepų g. 12, Girionys, Kauno raj. Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: 8-37 547266, dubrava@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Kai kurie arboretumo skyriai – pušūnų ir erikinių augalų kolekcija, introdukcinis-karantininis medelynas ir retųjų medžių bei krūmų ekspozicija – lankomi tik iš anksto susitarus. Dėl ekskursijų, informacijos, augalų tyrimų, medžiagos rinkimo mokslo ar mokymo tikslams konsultuoja arboretumo darbuotojai.
Girinio taką savo iniciatyva dar 2003 metais suprojektavo ir įrengė ilgametis Valstybinių miškų urėdijos girininkas Jonas Leika, kuris ir šiandien lankytojams papasakoja apie taką ir supažindina su miškininko profesija. Tai pažintinis-mokomasis takas, kuriuo einantiems lankytojams aiškiai ir paprastai paaiškinama, kiek ir kokių medžių auga Lietuvoje, kas yra miško ardai, kokia miško sandara ir kokius darbo miške atlieka miškininkai. Visi čia gali pasitikrinti arba papildyti savo žinias apie miškininkystę. Tako gale lankytojai ras pavėsinę ir ant skardžio stovintį apžvalgos bokštelį, nuo kurio atsiveria panorama į apačioje tekantį upelį. Netoliese – ir garsiojo Lietuvos poeto Maironio mėgtas suolelis, ant kurio, pasakojama, sėdėdamas kūrė savo eiles. Šalia esančioje laužavietėje galima užsikurti laužą, papietauti, pailsėti miške.
Adresas: Krekenavos girininkija, Orelių k., Krekenavos sen., Panevėžio raj.
Darbo laikas: Lankomas ištisus metus Telefonai pasiteirauti: 8 45 593339
Lankymas nemokamas.
Ekskursijos: lankoma savarankiškai.
Artėjant prie Švenčionių nuo Vilniaus pusės nuoroda kviečia užsukti į Cirkliškį, kuris pasitinka įspūdingais dar XIX a. pradžioje statytais Cirkliškio dvaro rūmais, kurie priklausė garsiajai Mostovskių giminei. Būtent nuo jų vingiuoja Cirkliškio pažintinis takas, jungiantis rūmus ir Cirkliškio piliakalnį, dar vadinamą Perkūno kalnu, ant kurio kasmet švenčiamos Joninės, o aplinkiniai miškai garsėja milžiniškais paparčiais, užaugančiais net iki dviejų metrų. Cirkliškio piliakalnis mena laikus, kai nuo kalavijuočių ir priešų nuo Polocko lietuvių žemes saugojo gynybinė sistema. Ant Cirkliškio piliakalnio XIII a. stovėjo ir medinė Nalšios kunigaikščio Girdenio pilis.
Adresas: Cirkliškis, Cirkliškio sen., Švenčionių raj., koordinatės 55.11867331041433, 26.138025457672143
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: svencioneliai@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Skrebio miško pažintinis takas 3 kilometrus vingiuoja pro Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius, todėl išsiskiria savo kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu – I tūkstantmečio piliakalniu su papėdės gyvenviete ir 3 pilkapynų kompleksu bei šaltiniuotu Mošos upeliu. Pilkapyno teritorijoje, 3 ha plote, suskaičiuotas net 21 sanpilas – kai kuriuose jų išlikę akmenų vainikai ar jų fragmentai – tai jotvingių genčiai būdingi kapai su jų įranga ir konstrukcijomis, o 7 informaciniuose stenduose lankytojai ras įdomią informaciją apie svarbiausias augalus ir gyvūnų rūšis.
Adresas: Moša, Trakų raj., koordinatės: 54.582853, 24.555965
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: trakai@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Einat šiuo 4 kilometrų ilgio taku galima pamatyti gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas. Pažintinis takas apima ledyno pakraščio suformuotą kalvotą reljefą su jame augančiu senu, natūraliu ir jaunu žmogaus sodintu mišku bei reljefą su liekaniniais ežerėliais Ilgelio pelkėje. Įdomus faktas – Ilgelio pelkėje yra net keturi tokie ežerėliai – Ilgelis, Baluošas, Piliškių ir Bevardis. Ir liekaniniais jie vadinami todėl, kad visi jie yra vieno kadaise buvusio didelio ežero liekanos. Takas prasideda maždaug 165 m. aukštyje virš jūros lygio, ledyno pakraščio suformuotame reljefe, todėl jis labai raižytas: čia daug aukštų kalvų ir daug gilių aklinų tarpukalvių – vaizdas atsiveria išties įspūdingas. Pusė kelio lankytojai keliauja mediniu taku per Ilgelio pelkę, kuri aprėpia 207 ha. Draustinyje priskaičiuojama net 118 samanų rūšių, retų grybų ir saugomų augalų. Lankytojams įrengtos pavėsinės, trys apžvalgos aikštelės ir dešimt atokvėpio stotelių.
Adresas: Varnikų miškas, Ilgelio pelkė, Trakų sen., Trakų r. sav.
Darbo laikas: Lankomas visus metus.
Kontaktai: trakai@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Pašilių stumbrynas įkurtas 1969 metais ir šiuo metu jame galima pamatyti net 25 stambiausius miško gyvūnus – europinius stumbrus: 15 patinų ir 10 patelių, tarp jų – 6 jauniklius. Panevėžio regioninio padalinio prižiūrimas Pašilių stumbrynas užima beveik 50 hektarų aptvertą plotą, kurio didžioji dalis apaugusi mišku. Pirmieji du belovežiniai stumbrai į aptvarus atkeliavo iš Rusijos Prioksko teraso rezervato.
Valstybinių miškų urėdijos aptvaras padalintas į dvi dalis, kad galėtų gyventi dvi stumbrų bandos. Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje gimusiems stumbrams suteikiami vardai, prasidedantys raidėmis „Gi“. Pirmasis 1971 metais Lietuvoje gimęs stumbras buvo pavadintas Giriniu. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena patinai Girius, Gimis, Gifris, Gipolas, Gipokis, Gipordas, Gilius II, Gigas, Gilas ir patelės Giazabota, Giedrė, Gira, Gizopa, Gipota, Gimba, Girna, Polalfa. Pastarosios vardas išsiskiria, nes ji atvežta iš Lenkijos pagal mainų programą. Iš viso nuo stumbryno, praėjusiais metais minėjusio 50 metų jubiliejų, įkūrimo jame gimė 180 jauniklių.
Kasmet spalio mėnesį Pašilių stumbryne rengiamas jau tradiciniu tapęs renginys – Pašilių stumbriukų vardynos.
Pašilių stumbryną vidutiniškai per metus aplanko apie 18 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Lankytojai stumbrus gali stebėti nuo specialios apžvalgos aikštelės, naudotis laužaviete ir poilsio suolais.
Adresas: Girelės viensėdis, Panevėžio r.
Darbo laikas: III-VII 10.00-17.00 val.; I, II, gruodžio 24 d., 25 d., sausio 1 d. ir Velykų I d. lankytojai nepriimami.
Telefonai pasiteirauti: +370 620 59809, +370 686 16746, el. paštas: panevezys@vmu.lt
Valstybinis Germanto kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas 924 hektarai, įsteigtas beveik prieš 60 metų, ir yra vienas pirmųjų Lietuvoje. Į draustinio teritoriją patenka Džiuginėnų, Pagermantės, Lieplaukės miškai, taip pat Germanto, Ilgio, Durbino ežerai su Durbinio, Gėrupio, Stujų, Gelžupio upeliais.
Papildoma informacija apie Germanto pažintinius takus
Telšių rajone esančiame draustinyje lankytojai gali keliauti palei Ilgio ir Germanto ežerus pėsčiomis arba dviračiais dviem lygiagrečiai įrengtais takais, kurie sujungti žiedais. Iš viso – 12,4 km pažintinių takų. Rytinėje Germanto ežero pakrantėje – informacinė erdvė, supažindinanti lankytojus su draustinyje esančiomis kraštovaizdžio vertybėmis. Kiek tolėliau, miške, įrengta apmąstymų aikštelė su lauko akmenų energetiniu labirintu, meditacijos nameliais, ugnies pojūčių vieta. Keliaudami nuo Germanto link Ilgio ežero, jaunieji gamtos mylėtojai gali išbandyti gamtos pažinimo įrenginius „Paukščio lizdas“, „Vabalų viešbutis“, „Medžių pažinimas“, „Miško klasė“ ir kitus. 1,2 km ilgio Basų kojų takas veda aplink Ilgio ežerą per skiedras, pelkę, akmenis, rąstus ir buomus. Prie Ilgio įrengti ir mediniai takai neįgaliesiems, ir fizinio aktyvumo įrenginiai visai šeimai.
Keliaudami Germanto pažintiniais takais suraskite legendas pasakojančias keturias mistines skulptūras: Germonts; Džiugs; Durbens; Ilgė ežeroks.
Adresas: J. Perkovskio g., Džiuginėnų k. Telšių r. sav.
Germanto ežero pakrantę lengvai pasieksite keliaudami Telšių miesto dviračių takais bei sekdami kelio ženklų nuorodomis. Keliaudami takais, atkreipkite dėmesį į ženkliukus ant medžių kamienų – jie žymi, kurie takai skirti pėstiesiems, dviratininkams, ar basomis.
Automobilių stovėjimo aikštelių prie Germanto ežero koordinatės:
1. Pagrindinė aikštelė – 385131, 6206688 (LKS), 55.980568, 22.159366 (WGS);
2. 384783, 6206279 (LKS), 55.976819, 22.153978 (WGS);
3. 383451, 6206017 (LKS), 55.974139, 22.132764 (WGS);
4. 383275, 6206228 (LKS), 55.975992, 22.129847 (WGS).
Automobilių stovėjimo aikštelė prie Ilgio ežero – 386052, 6205659 (LKS), 55.971554, 22.174564 (WGS).
Darbo laikas: lankomas visus metus.
Kontaktai: Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys, tel.: 8 698 37583, 8 697 55680, telsiai@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Tai takas į pasakų girią, kur plyti paslaptinga aukštapelkė ir daugiau nei pusę amžiaus žmogaus veiklos neliesta sengirė. Norintys pamatyti visiškai natūralią gamtą, gali keliauti šiuo apyrubės taku, kuris per pelkę yra nutiestas medinėmis lentelėmis. Rekomenduojame taką aplankyti tuomet, kai baltai pražysta siauralapis švylys – medvilnę primenantis ir dėl to „pelkių medvilne“ vadinamas augalas. Net 2 kilometrus vingiuojantis takas veda pro įdomiausias ir įspūdingiausias apyrubės vietas, įdomiai atrodo ir išpjauti praėjimai pro medžių vėjovartas ir tundrą primenančios pelkės atkarpos, taip pat lankytojai gali pamatyti ir pavienes galiūnes, sunkiai apkabinamas pušis, kurių kamieno skersmuo siekia beveik metrą, o jų viršūnės stiebiasi 35-38 metrus. Lankytojai gali rinktis ir eiti ilgesniuoju – 1,9 km arba 0,5 kilometro taku. Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją. Tako gale įrengta poilsiavietė ir apžvalgos aikštelė su atsiveriančiu vaizdu į pelkę.
Adresas: Vaišvydavos girininkija, Dubravos miškas, Samylų sen., Kauno r.
Darbo laikas: Lankomas visus metus
Kontaktai: dubrava@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Jūkainių pažintinis kompleksas įkurtas 2005 m. Jį sudaro Jūkainių rekreacinis-pažintinis miško takas ir Jūkainių stovyklavietė. Lankytojai gali pasirinkti: eiti didžiuoju ratu – 1,3 km arba mažuoju ratu, vedančiu per pelkę – 750 m. Net 550 metrų tako pritaikyta ir žmonėms su judėjimo negalia. Takas pasižymi tuo, kad vingiuoja virš žemapelkės, pakeliui galima pamatyti daug medinių tautodailininkų skulptūrų. Taip pat palei taką yra įrengta informacinių lentelių, pasakojančių apie mūsų miškų medžių rūšis. Įdomus faktas – draustinyje augantys ąžuolai yra trečiosios kartos buvusio šventojo ąžuolyno palikuonys, išlikusi ir buvusio dvaro vandens malūno vieta. Lankytojams įrengtos pavėsinės, poilsio ir apžvalgos aikštelės, paplūdimys, laužavietės, sūpuoklės.
Yra 2 automobilių stovėjimo aikštelės.
Adresas: Jūkainių k., Viduklės sen., Raseinių r. sav., koordinatės 55.42784, 22.924714
Darbo laikas: Lankomas visus metus
Kontaktai: raseiniai@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
Marijampolės savivaldybės teritorijoje 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo įrengtas Buktos gamtinis pažintinis takas, kurį gausiai lanko ne tik Marijampolės gyventojai, bet lankytojai iš visos Lietuvos. Šis takas tapo puikia vieta praleisti laiką su šeima, susipažinti su gamtos paslaptimis.
Buktos giria – labai natūralus ir unikalus Sūduvos miškas, garsėjantis vertingais, tik pietvakarių Lietuvai būdingais liepiniais skroblynais, kitomis lapuočių ir mišrių miškų bendrijomis, retomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis. Visais metų laikais jame aptiksi ką nors naujo ir netikėto. Dėl to Buktos girią ypač vertina botanikai ir gamtininkai.
Gamtiniame pažintiniame take iš arti pamatysite saugomas miškų buveines: skroblynus, aliuvinius miškus, pelkėtus lapuočių miškus, pabuvosite kertinėje miško buveinėje, iš arti stebėsite mažai kur išlikusias retąsias augalų rūšis, susipažinsite su miško paukščiais. Vien tik žolinių augalų čia suskaičiuojama daugiau nei 500.
Buktos gamtinis pažintinis takas – tai 2 km ilgio pažintinis pasivaikščiojimas ratu einančia trasa. Įdomiausiose tako vietose įrengtos: apžvalgos pakyla, 8 informacinės lentelės, kuriose galėsite susipažinti su skroblynais, aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais, su tako aplinkoje augančiomis ir gyvenančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis. Užmirkusiose vietose nutiesti lieptai.
Lankytojams įrengta poilsiavietė miško apsuptyje. Ji įsikūrusi vos 700 metrų nuo pažintinio tako, o apie ją primena pastatyti kelio ženklai. Tai puiki galimybė su šeima ir vaikais praleisti laiką natūralioje gamtoje, lavinti mažuosius mokant juos medžių pavadinimų ar atpažinti įvairius augalus, grybus, uogas.
Poilsiavietėje galima rasti visko, ko reikia iškylai – pavėsinė, sūpynės, žaidimų aikštelė. Čia laiką galima praleisti kitaip nei įprastai – speciali laužavietė sukurta tam, kad būtų galima vietoje pasikabinti puodą ir išsivirti sriubą, pavalgyti medžių apsuptyje. Pasigrožėti galima ir poilsiavietėje esančiu tvenkiniu, kuris yra unikalus, nes pusė tvenkinio yra atnaujinta, padidinta, o kita pusė, siekiant apsaugoti natūralią gamtą ir ekosistemą, palikta kaip natūrali pelkė.
Adresas: Želsva, Liudvinavo sen., Marijampolės raj.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: kazlu.ruda@vmu.lt
Lankymas nemokamas.
2001 m. įkurtas Rozalimo miško parkas išsiskiria vieninteliu Pakruojo regioninio padalinio miškuose augančiu įspūdingu Rozalimo pušynu, mitologine krašto istorija, miško tipais bei biologine įvairove.
Rozalimo miško parko pažintinis takas driekiasi 4,5 km mišku. Tako pradžioje pastatyta scena lauko renginiams, palei taką yra pastatyti suoliukai poilsiui, rodyklės su nuorodomis, informaciniai stendai su pažinimui svarbia informacija.
Lankytojai parke gali pastebėti įvairių retų augalų: tuklę, ę, įvairių rūšių gegūnes, statųjį atgirsį. Taip pat gausi ir parko fauna: išvysti galima raudongalvių sniegenų, svilikų, jerubių, perkūno oželių, raibųjų devynbalsių, volungių.
Parką puošia ir žymius Pakruojo menininkus menančios medinės skulptūros: Jono Biliūno piemenėlis Jonukas su žąsimi, „Brisiaus galo“ šuo, katytė iš apsakymo „Kliudžiau“ ir daug kitų.
Adresas: Miško g. 2, Linksmučių k., Pakruojo r.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: joniskis@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Anykščių regioninio padalinio arboretumas pradėtas kurti 2005 m. Troškūnų girininkijoje pagal Vilniaus Universiteto Botanikos sodo direktoriaus dr. Audriaus Skridailos projektą ir moksliškai pagrįstas rekomendacijas. Čia 2,5 hektaro plote auga 85 rūšių medžių. Arboretumas papuoštas medinėmis skulptūromis, yra pavėsinė, suoliukai, informaciniai stendai, o teritorijos pakraštyje yra lauko muziejus, kuriame eksponuojama senovinė miško technika.
Iš arboretumo keliu patenkama į miško pažintinį taką, kuriuo einant galima susipažinti su įvairia augmenija, 500 metų senumo ąžuolu. Nuo šalia arboretumo tekančios Juostos upės slėnio atsiveria graži panorama su Troškūnų vienuolyno pastatų vaizdais.
Šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė.
Adresas: Troškūnėliai, Troškūnų seniūnija, Anykščių rajonas.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: anyksciai@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Tai didžiausia tuja Lietuvoje ir antra pagal dydį Europoje. Tuja, manoma, pasodinta dar 1912 m. Kintų girininko. Šalia tujos stovinčioje informacinėje lentoje galima perskaityti ir apie šį medį ilgamečio „Mūsų girių“ redaktoriaus B. Berželionio sukurtą eilėraštį.
Adresas: Uosto g. 10, Kintai, 99358 Šilutės r.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: silute@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Poilsiavietės pavadinimas „Beždžionių pliažas“ kilo nuo kadaise virš upės kabėjusio liepto. Poilsiavietė įrengta 2018 m. Čia poilsiautojai gali atsikvėpti ant medinių suoliukų, iškylauti prie ugniakurų. Įbristi į Šyšos vandenis galima patogiais laiptais, yra galimybė aktyviai praleisti laisvalaikį žaidžiant tinklinio aikštelėje.
Adresas: Šilutė, Šilutės r., prie kelio Šilutė-Grabupiai
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: silute@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Poilsiavietė įrengta Bulvikio įlankoje, ant Kuršių marių kranto. Poilsiavietę galima pasiekti važiuojant dviračių taku Preila–Nida (svarbu vadovautis ženklais). Poilsiavietėje įrengta aikštelė, kurioje galima žaisti įvairius sportinius žaidimus, pailsėti.
Adresas: Nidos girininkijos 193 kv., 18 skl., Neringa
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: kretinga@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Dėl naudojimosi aikštele – kreiptis į Nidos girininkiją.
Patogi poilsiavietė pušyne, šalia kurios esančiame miškininkų suformuotame tvenkinyje galima pamatyti perinčias gulbes. Čia pastatyti du tiltai, įrengtos didelės pavėsinės su baldais, persirengimo kabinos, tualetai, mašinų stovėjimo aikštelė. Yra ir mokomasis takas „Dideliems ir mažiems“.
Adresas: Lenkimai, Lenkimų sen., Skuodo r.
Koordinatės: 56.1784363243, 21.312006306.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: kretinga@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Šioje vietoje Akmenos upės pažintinis takas prasideda ir baigiasi. Poilsiautojai gali pasigrožėti tvenkiniu su salele, vaikams pramogauti įrengta žaidimų aikštelė, supynės, atsigaivinti galima pavėsinėje, įrengta ir estrada.
Lakštingalų slėnyje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai renginiai.
Adresas: Liepų g., Alijošiškės, Tauragės r.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: taurage@vmu.lt
Lankymas nemokamas
Gamtovaizdžio panorama puikiai atsiveria nuo Lopaičių piliakalnio viršūnėje esančios aikštelės. Be Lopaičių piliakalnio, čia galima pamatyti Devynių versmių šaltinį, Saulės duobę, įrėmintą akmenų ratu, apsamanojusius stabakūlius su išraiškingomis įdubomis ir kitus įdomius objektus.
Adresas: Piliakalnio g., Kermušė, Rietavo sav.
Darbo laikas: lankomas visus metus
Kontaktai: telsiai@vmu.lt
Lankymas nemokamas